Kleckazūbis – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, neįspūdingą, dažnai nekokybišką ar nepatikimą mašiną (ypač automobilį).
Vartojamas pejoratyviai, pabrėžiant nepatenkinamą būklę, senumą ar menką vertę.
Pavyzdžiai:
- Po tėvo palikto kleckazūbio važinėju tik po kaimą.
- Nusipirkau seną kleckazūbį už 500 eurų, bet jau pirmą savaitę sugedo.
- Koks čia kleckazūbis! Vargu ar nuvažiuos iki miesto.
Sinonimai: lūžis, laužas, skardužė, gratas, invalidas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.