Klebonpalaikis – tai istorinis terminas, reiškiantis asmenį, kuris klebono (bažnyčios valdytojo) lėšomis buvo išlaikomas, dažniausiai mokydavosi ar tarnaudavo parapijoje.
Pavyzdžiai:
- XVIII a. Lietuvoje daug jaunuolių buvo klebonpalaikiai, ruošdavosi kunigystei.
- Klebonpalaikis galėdavo padėti klebonui bažnyčios reikalų tvarkyme.
- Kai kurie klebonpalaikiai vėliau taptų garsiais kultūros veikėjais.
Terminas nenaudojamas šiuolaikinėje kalboje, bet aptinkamas istoriniuose šaltiniuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.