Klaupykla – tai senas lietuviškas žodis, reiškia vieta, kur galima atsiklaupę ilsėtis ar melstis (pvz., koplyčia, altorėlis pakelėje, nedidelis maldos kampelis). Dažnai siejama su religiniu kontekstu.
Pavyzdžiai:
1. Senelių sodyboje stovėjo maža medinė klaupykla su šventųjų paveikslais.
2. Keliautojai sustodavo prie klaupyklos, kad trumpai pamalstų.
3. Klaupykla buvo pastatyta ten, kur, pasak legendos, regėjosi Mergelė Marija.
Trumpai: tai simbolinė maldos vieta, kur žmonės klaupiasi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.