Klaupimas – tai veiksmas, kai kas nors sulenkia kelius ir nusileidžia ant jų, dažnai kaip pagarbos, maldos ar padekos ženklas.
Pavyzdžiai:
1. Riteris klaupė prieš karalių.
2. Ji klaupė prie altoriaus melstis.
3. Jis klaupė, kad paprašytų merginos rankos.
Pastaba: Šis žodis vartojamas ir perkeltine prasme, pvz., „klaupti prieš sunkumus“ (pasiduoti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.