Klaupčias – tai žodis, reiškiantis apgaulingą, sukčiautoją, apgaviką (dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste). Kilęs iš veiksmažodžio „klaupti“ (apgauti).
Pavyzdžiai:
1. Pasakojime: „Tai ne pirkliai, o tikri klaupčiai – pardavinėja puodą su skylute!“
2. Šnekamojoje kalboje: „Atsargiai su juo – jis žinomas klaupčias, visus apgauna.“
3. Patarles stiliumi: „Klaupčiui ir akmuo duona“ (t. y. apgavikas iš visko siekia naudos).
Sinonimai: sukčius, apgavikas, mulkis (šnek.), viliotojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.