Klauksėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, verksmingą, skausmingą verkimo ar dejavimo garsą (pvz., vaiko, sielvartaujančio žmogaus).
Pavyzdžiai:
1. Iš kambario girdėjosi klauksėjimas – vaikas verkė be paliovos.
2. Paskendo giminės, ir visą naktį sklido klauksėjimas iš namų.
3. Sužinojusi netektį, ji verkė tylu, vienišu klauksėjimu.
Sinonimai: dejavimas, verkšlenimas, kaukšėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.