Klankioti – veiksmažodis, reiškiantis skleisti dūžtančius, skambančius garsus (pvz., kaip metalas, stiklas, grandinė), dažnai atsitiktinai ar monotoniškai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Dūžtenti, skambėti – apie metalinius, stiklinius daiktus.
2. Barškinti, žvanginti – kai kas nors juda ir sukelia garsą.
3. Perkeltine prasme – apie tuščius, triukšmingus žodžius, kalbą be prasmės.
Pavyzdžiai:
1. Kišenėje klankiojo monetos.
2. Lauke klankiojo senų vartų grandinė.
3. Kalboje tik klankiojo tuščios frazės.
Trumpai: klankioti – tai garsas, kurį sukelia dūžtantys, žvangantys daiktai arba tuščia kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.