„Klakšt“ – staigus, aštrus garsas, panašus į lengvą trūkčiojimą, spragtelėjimą ar trakštelėjimą (pvz., sulaužant sausą šakelę, atidarant butelį, trenkiant liežuviu).
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Išgirdo sausos šakos klakšt ir sustojo.“
2. Kasdienybėje: „Klakšt – ir butelio kamštis nuskrido.“
3. Perkeltine prasme: „Tik klakšt liežuviu, nieko neatsakė.“
Trumpiau: staigus trūkčiojimas/trakštelėjimas; garsas, kurį sukuria lūžtant, atsitraukiant užraktui, spragtelint liežuviui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.