klãkas (kłak, клoк).
1. pluoštas, gabana (vilnų, linų), plekas: Seniau numie su šepečiais liuobam vilnas į klakùs šukuoti. Gaspadinė, pasiėmusi vilnų klaką arba linų kuodelį, verpia. Čia vilnų klakẽlis. Dideliais klãkais šukavai vilnas. Nuo dantų karštuvų nuėmęs klãką vilnų, sudėk klakaĩs. Klãkas vilnų, kiek sutelpa į karštuvus. Vilnų nereikia šukuoti storais klakaĩs. Tai spėrumas – klãkas po klãko eina. Tu stovėk pri karštuvų ir klakus nuimbliok. Linus kaip ir pabaigiau, tik dar treitą klãkų vilnų turiu verpti. Klakaĩs šieną davė, be šakės. Nuo pievos ranguok drobes į klakùs (kvaldas).
2. pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti: Iš strielbos išlekia klãkas. Negaliu pasidirbti šovinių, nes klakai sušlapo. Kad šoviau – klakai sulindo. Visas klakas žaizdo [je] pasiliko. Šūvis mažas buvo, klãkas po kojų nukrito.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.