Klajumingas – tai žmogus, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolat keliauja ir laikinai apsistoja įvairiose vietose. Terminas dažnai siejamas su romų kultūra, bet gali apibūdinti bet kurį žmogų, gyvenantį klajoklišku būdu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tradicinis klajoklis – žmogus, priklausantis etninei grupei (pvz., romai), kuri nuolat keliauja dėl kultūrinių ar istorinių priežasčių.
2. Modernusis klajoklis – asmuo, gyvenantis be nuolatinio būsto dėl asmeninių aplinkybių, ekonominių sunkumų ar pasirinkimo.
Pavyzdžiai:
- Senasis klajumingas sustojo kaimo pakraštyje su savo arkliais.
- Po skyrybų jis tapo klajumingu, nakvodamas pas draugus ar viešbučiuose.
- Kai kurios šeimos vis dar išlaiko klajoklišką gyvenimo būdą, prekiaudamos turguose.
Trumpai: Klajumingas – nuolatinis keliautojas be pastovios gyvenamosios vietos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.