klaitė

Klaitė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kalvotą vietovę, aukštumą, nedidelį kalną arba pailgą kalvagūbrį.

Pavyzdžiai:
- „Už miško kyšojo žalia klaitė.“
- „Senovėje ant tos klaities buvo piliakalnis.“
- „Eikime į klaitę – ten gražus vaizdas atsiveria.“

Sinonimai: kalva, aukštuma, gūbrys, ketera.
Pastaba: Dažniausiai vartojamas poetiniame arba senesniame literatūriniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klaite' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klaitė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kalvotą vietovę, aukštumą, nedidelį kalną arba pailgą kalvagūbrį. Pavyzdžiai: - „Už miško kyšojo žalia klaitė.“ - „Senovėje ant tos klaities buvo piliakalnis.“ - „Eikime į klaitę – ten gražus vaizdas atsiveria.“ Sinonimai: kalva, aukštuma, gūbrys, ketera. Pastaba: Dažniausiai vartojamas poetiniame arba senesniame literatūriniame kontekste.