klaikšius

Klaikščius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis baisų, šiurpų, siaubingą daiktą, būtybę ar reiškinį. Dažnai vartojamas kalbant apie kažką mitinio, fantastinio arba labai nemaloniai stebinančio.

Pavyzdžiai:
1. Senosios pasakos dažnai pasakoja apie įvairius klaikščius, gyvenančius miškuose.
2. Tamsus miškas naktį atrodė kaip klaikščių buveinė.
3. Jo sapne pasirodė kažkoks klaikščius su ugnies akimis.

Sinonimai: baidyklė, pabaisa, monstras, siaubūnas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klaiksius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klaikščius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis baisų, šiurpų, siaubingą daiktą, būtybę ar reiškinį. Dažnai vartojamas kalbant apie kažką mitinio, fantastinio arba labai nemaloniai stebinančio. Pavyzdžiai: 1. Senosios pasakos dažnai pasakoja apie įvairius klaikščius, gyvenančius miškuose. 2. Tamsus miškas naktį atrodė kaip klaikščių buveinė. 3. Jo sapne pasirodė kažkoks klaikščius su ugnies akimis. Sinonimai: baidyklė, pabaisa, monstras, siaubūnas.