Klabotis – tai žargoninis žodis, reiškiantis pabėgimą, dingimą, išnykimą (dažniausiai skubiai ar slapta). Kilęs iš romų kalbos („klabotis“ – bėgti).
Pavyzdžiai:
1. Sulaikytas vagis, bet iš arešto klabotį davė.
2. Po kivirčo jis tiesiog klabotį davė iš vakarėlio.
3. Kalėjime svarstė planą, kaip klabotis.
Sinonimai: dingti, dūkti, sprukti, „prapūsti“.
Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek humoro ar paniekos atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.