klabandė

Klabandė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nevikrus, nerangus, nemandagus žmogus (dažniausiai apie moterį). Turi neigiamą atspalvį, gali reikšti grubų, nemalonų elgesį ar išvaizdą.

Pavyzdžiai:
1. Ji su visais kalba kaip klabandė – viską kritikuoja ir šaukia.
2. Kokia klabandė! Prastumėsi neatsiprašiusi.
3. Nors ir išsilavinusi, elgiasi kaip klabandė.

Sinonimai: nerangė, nemandagė, grubė, neužmačiusi moteris.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klabande' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klabandė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nevikrus, nerangus, nemandagus žmogus (dažniausiai apie moterį). Turi neigiamą atspalvį, gali reikšti grubų, nemalonų elgesį ar išvaizdą. Pavyzdžiai: 1. Ji su visais kalba kaip klabandė – viską kritikuoja ir šaukia. 2. Kokia klabandė! Prastumėsi neatsiprašiusi. 3. Nors ir išsilavinusi, elgiasi kaip klabandė. Sinonimai: nerangė, nemandagė, grubė, neužmačiusi moteris.