„Kižia“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kepurę, skrybėlę (dažniausiai senamadišką, paprastą).
Pavyzdžiai:
1. Senis užsidėjo platūs kraštus kižią ir išėjo į daržą.
2. Turguje pardavinėjo vilnones kižias.
3. Kižia gerai saugo nuo saulės.
Kilmė:
Kilęs iš baltarusių kalbos („кіжа“) arba lenkų („kisza“). Lietuvių kalboje laikomas šnekamąja forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.