Kiužinys – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, netvarkingą kambarį, sandėliuką ar užkandą (dažniausiai sename name, troboje). Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti susikrovusiai, netvarkingai vietai.
Pavyzdžiai:
1. Senelių name buvo senas kiužinys, kuriame laikė daržovių atsargas.
2. Po laiptais – tik nedidelis kiužinys su senais daiktais.
3. Perkeltine prasme: Jo kambarys – tikras kiužinys! (netvarkingas).
Sinonimai: užkarda, sandėliukas, lukštas, budka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.