kiūtẽlė. vieta, kur kas kiūti, menka trobelė, lūšnelė, palapinė: Molio kiūtẽlė. Ant tos uolos padaryta daili kiūtelė. Jie išlipo ir apžiūrėjo kiūteles. Piemens iš šiaudų pasistato kiūteles. Kiūčiu, kiūčiu, bet tokioj kiūtẽlėj. Senis ant kiūtẽlę, vilkas ant avelę atbėgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.