kiulpis

„Kiulpis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis sumaištį, netvarką, chaotišką padėtį ar nemalonų susipynimą (pvz., daiktų, siūlų, plaukų). Dažnai naudojamas perkeltine prasme apibūdinti sudėtingas ar painias situacijas.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Kiulpis gavosi su laidais už kompiuterio.“
„Išsukau kardaną – dabar visas kiulpis.“

2. Perkeltinė prasmė:
„Po susitikimo versle likome su kiulpiu dokumentų.“
„Jo gyvenimas – vienas didelis kiulpis.“

Trumpai:
Žodis dažniausiai reiškia tangible ar abstraktų sumaištį, pabrėžiant nepatogumą ar sudėtingumą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiulpis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Kiulpis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis sumaištį, netvarką, chaotišką padėtį ar nemalonų susipynimą (pvz., daiktų, siūlų, plaukų). Dažnai naudojamas perkeltine prasme apibūdinti sudėtingas ar painias situacijas. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Kiulpis gavosi su laidais už kompiuterio.“ „Išsukau kardaną – dabar visas kiulpis.“ 2. Perkeltinė prasmė: „Po susitikimo versle likome su kiulpiu dokumentų.“ „Jo gyvenimas – vienas didelis kiulpis.“ Trumpai: Žodis dažniausiai reiškia tangible ar abstraktų sumaištį, pabrėžiant nepatogumą ar sudėtingumą.