kiūkso|ti, kiūkso, kiūksojo
1. šnek. susitraukus lindėti, kiūtoti, tūnoti: Kampe kiūksoti
2. šnek. stūksoti, kyšoti: Ganyklose vieni kęsai kiūkso. kiūksojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.