kiū́kauti, -auja (-auna), -avo.
1. iš džiaugsmo šokinėti. Širdis kiū́kauja (džiaugiasi). Širdis nekiūkauja girdint, jog jį giria.
2. garsiai rėkti, šaukti: Kiū́kauja kaip būdamas girio [je].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.