"Kitelis" – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, pamokslą, moralizavimą ar nusiskundimą (dažnai su neigiamu atspalviu). Jis kilęs iš rusų kalbos žodžio „китель“ (uniforminis palaidinis), tačiau lietuvių kalboje vartojamas metaforiškai.
Pavyzdžiai:
1. "Vėl gavau kitelį iš tėvo dėl vėlaus grįžimo."
→ Vėl gavau ilgą pamokslą/moralę.
2. "Susirinkime vadovas pradėjo savo kitelį apie drausmę."
→ Pradėjo nuobodų moralizavimą.
3. "Nustok skaityti man kitelį, aš viską suprantu!"
→ Nustok skųstis/moralizuoti.
Trumpai: "Kitelis" = ilgas nuobodus pamokslas ar skundimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.