Kiškiakaptis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis baimų, nerimo ar panikos priepuolį, dažniausiai netikėtą ir nepagrįstą. Jis kilęs nuo žodžių „kiškis“ (trijūsas, bailys) ir „kapti“ (griebti, užklupti).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje: „Vakar naktį vėl pagavo kiškiakaptis – atrodė, kad kas nors lenda prie lango, bet tai buvo tik šešėlis.“
2. Apibūdinant jausmą: „Prieš egzaminą ją apėmė kiškiakaptis, nors buvo gerai pasiruošusi.“
3. Metaforiškai: „Politinį kiškiakaptį sukėlė gandai apie ekonominę krizę.“
Trumpai: tai staigus, neracionalus baimės jausmas, dažnai lyginamas su trijūso priepuoliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.