Kirvapentis – tai lietuvių liaudies pasakose ir mitologijoje sutinkamas mitinis būtybės tipas, kuris turi kirvą vietoje nosies. Dažnai vaizduojamas kaip miško dvasia, baisus milžinas ar pabaisa, kelianti grėsmę žmonėms.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinė išvaizda: Žmogaus pavidalo būtybė, kurios nosies vietą užima kirvis.
2. Pavojingumas: Paprastai piktas, gali užpulti, pagrobti arba žudyti.
3. Vieta: Gyvena tankiuose miškuose, urvuose, užmirštuose kampeliuose.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Pasakoje kirvapentis griaudėdamas kirviu persekojo keliautoją.“
- „Kaip kirvapentį iš miško išvaryti? – baimingai klausė vaikai.“
- „Seneliai perspėdavo, kad giliame miške gyvena kirvapentis, todėl ten vieniti eiti negalima.“
Trumpai: Tai mitologinė būtybė su kirviu vietoje nosies, simbolizuojanti miško grėsmę ir paslaptį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.