kirvakotės

Kirvakotės – tai lietuvių liaudies dainose ir pasakose vartojamas mitinis padaras, dažniausiai vaizduojamas kaip baisi, panaši į raganą ar pabaisą moteris, kartais siejama su velniu ar blogosiomis dėmonėmis. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „kirvis“ ir „koti“ (mušti), galbūt nurodant į grėsmingą ginkluotą būtybę.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
„Kirvakotė raudona suknia, / Su kirviu bėgioja po kiemą.“
(Vaizduojama kaip agresyvi, kirvį nešiojanti figūra.)

2. Pasakoje:
Kirvakotė gali būti piktavalkė, kuri gąsdina keliautojus arba slepia lobį, o nugalėti ją galima tik išmintingai.

Trumpai:
Tai mitinė bloga būtybė lietuvių folkloro, dažnai vaizduojama su kirviu kaip grėsminga moteris-pabaisa.

Įrašas
Paaiškinimas	Kirvakotės – tai lietuvių liaudies dainose ir pasakose vartojamas mitinis padaras, dažniausiai vaizduojamas kaip baisi, panaši į raganą ar pabaisą moteris, kartais siejama su velniu ar blogosiomis dėmonėmis. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „kirvis“ ir „koti“ (mušti), galbūt nurodant į grėsmingą ginkluotą būtybę. Pavyzdžiai: 1. Liaudies dainoje: „Kirvakotė raudona suknia, / Su kirviu bėgioja po kiemą.“ (Vaizduojama kaip agresyvi, kirvį nešiojanti figūra.) 2. Pasakoje: Kirvakotė gali būti piktavalkė, kuri gąsdina keliautojus arba slepia lobį, o nugalėti ją galima tik išmintingai. Trumpai: Tai mitinė bloga būtybė lietuvių folkloro, dažnai vaizduojama su kirviu kaip grėsminga moteris-pabaisa.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.