kilus

Kilus – tai būdvardinis dalyvis (veiksmažodžio forma), reiškia „pakilęs“ arba „iškilęs“. Vartojamas apibūdinti veiksmą, kuris jau įvyko.

Pavyzdžiai:
- Kilus saulei, paukščiai pradėjo giedoti. (Kai saulė pakilo)
- Kilus vėjui, jūra susibangavo. (Kai vėjas iškilęs/sustiprėjo)
- Kilus kainoms, gyventojai skundžiasi. (Kai kainos pakilo)

Trumpai: kilus nurodo priežastį ar laiką, dažniausiai jungiamas su daiktavardžiu (pvz., saulei, vėjui, kainoms).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kilus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kilus – tai būdvardinis dalyvis (veiksmažodžio forma), reiškia „pakilęs“ arba „iškilęs“. Vartojamas apibūdinti veiksmą, kuris jau įvyko. Pavyzdžiai: - Kilus saulei, paukščiai pradėjo giedoti. (Kai saulė pakilo) - Kilus vėjui, jūra susibangavo. (Kai vėjas iškilęs/sustiprėjo) - Kilus kainoms, gyventojai skundžiasi. (Kai kainos pakilo) Trumpai: kilus nurodo priežastį ar laiką, dažniausiai jungiamas su daiktavardžiu (pvz., saulei, vėjui, kainoms).