kilno|ti, kilnoja, kilnojo
1. džn. kelti 1: Kepurę, rankas, kojas kilnoti Sunkumus kilnoti (sport.). sngr.: Jos krūtinė sunkiai kilnojosi.
2. darinėti (vartus).
3. nuolat žadinti: Iš miego kilnoti
4. gabenti: Žmones per upę
laiveliu kilnoti kilnojamasis turtas. sngr.: Iš vienos vietos į kitą kilnotis.
5. pririšti vis kitoje vietoje (gyvulius): Karves ganykloje kilnoti kilnojimas: Sunkumų kilnojimas (sport.). kilnojimasis: kilnojimasis iš vienos
vietos į kitą. kilnotojas, kilnotoja dkt.: Sunkumų kilnotojas (sport.) Žiūrėk: [kelti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.