kilba

Kilba – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis galvą (dažniausiai perkeltine prasme: protą, atmintį, dėmesį).

Pavyzdžiai:
1. „Sukisk į kilbą!“ – susikoncentruok, pagalvok.
2. „Turi tuščią kilbą.“ – nemąsto, kvailas.
3. „Nešaūk į kilbą!“ – nesuk galvos, nesirūpink.
4. „Visai išėjo iš kilbos.“ – pamiršo, nebesigaudo.

Naudojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek šiurkščiu ar juokingu atspalviu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kilba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kilba – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis galvą (dažniausiai perkeltine prasme: protą, atmintį, dėmesį). Pavyzdžiai: 1. „Sukisk į kilbą!“ – susikoncentruok, pagalvok. 2. „Turi tuščią kilbą.“ – nemąsto, kvailas. 3. „Nešaūk į kilbą!“ – nesuk galvos, nesirūpink. 4. „Visai išėjo iš kilbos.“ – pamiršo, nebesigaudo. Naudojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek šiurkščiu ar juokingu atspalviu.