.
kilavóti, -ója, -ójo. kylavóti
1. kelti: Kam kilavóji (kiloji, kilnoji) žmonis iš gaspadorystės, iš butų, t. y. keli, nori atimti žemę.
2. didinti: Kam kilavóji mokestį?
2. kilti, keltis: Marti iš didybės kilavó [ja] (keliasi) prieš visus, sragiai kalba. Neprietelius kilavója, t. y. praded kelties, neblėtuoja.
3. triukšmauti, pykti, bartis: Įėjo į muno kambarį ir kylavója. Jonas kad kilavoja, kad kilavoja ant savo brolio!. Veizu, ko tie žmonys ten pradėjo kilavótis. Kaimynas kilavójas, t. y. noria barties, provoties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.