"Kikivėkš" – tai lietuvių liaudies mitologijoje piktas miško dvasios vaizdinys, dažniausiai vaizduojamas kaip baisus, plaukuotas nykštukas arba burtininkas, kuris gali pagrobti žmones, ypač vaikus.
Pavyzdžiai:
1. Pasakojime: "Miške pasirodė kikivėkš ir nunešė neklusnų berniuką į savo urvą."
2. Perspėjimas vaikams: "Neik toli į mišką, ten kikivėkš laukia!"
3. Metaforiškai: "Tas senis – tikras kikivėkš, visus gąsdina" (apie grėsmingą/baidantį žmogų).
Trumpai: Tai mitinė baisi būtybė, simbolizuojanti miško pavojų ir naudojama vaikų bauginimui ar pasakose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.