kieminėjimas

Kieminėjimas – tai lietuvių liaudies paprotys, kai jaunimas (dažniausiai jauni vyrai) aplanko merginas jų namuose (kieme), bendrauja, žaidžia, dainuoja ar šnekučiuojasi. Tai buvo viena iš svarbiausių jaunimo socializacijos ir poravimosi formų kaimo bendruomenėse.

Pagrindinės savybės:
- Vyko vakarais ar šventadieniais.
- Dažnai būdavo sutartas (pvz., per muges).
- Kartais lankydavosi grupėmis.
- Buvo galimybė pažinti būsimą partnerį.

Pavyzdžiai:
1. Jaunas vaikinas atvykdavo pas merginą jos namo kiemą, sėsdavosi su šeima ant suolo, kalbėdavosi, o vėliau galėdavo pasiūlyti pasivaikščioti.
2. Grupė jaunuolių susitikdavo kieme, dainuodavo liaudies dainas, žaidžia žaidimus (pvz., „Žąselis“).
3. Kieminėjimas per Užgavėnes ar Jonines, kai lankymasis buvo susijęs su konkrečia švente.

Paprotys dabar išnykęs, bet išlikęs atmintyje kaip kultūrinis paveldas.

Įrašas
Paaiškinimas	Kieminėjimas – tai lietuvių liaudies paprotys, kai jaunimas (dažniausiai jauni vyrai) aplanko merginas jų namuose (kieme), bendrauja, žaidžia, dainuoja ar šnekučiuojasi. Tai buvo viena iš svarbiausių jaunimo socializacijos ir poravimosi formų kaimo bendruomenėse. Pagrindinės savybės: - Vyko vakarais ar šventadieniais. - Dažnai būdavo sutartas (pvz., per muges). - Kartais lankydavosi grupėmis. - Buvo galimybė pažinti būsimą partnerį. Pavyzdžiai: 1. Jaunas vaikinas atvykdavo pas merginą jos namo kiemą, sėsdavosi su šeima ant suolo, kalbėdavosi, o vėliau galėdavo pasiūlyti pasivaikščioti. 2. Grupė jaunuolių susitikdavo kieme, dainuodavo liaudies dainas, žaidžia žaidimus (pvz., „Žąselis“). 3. Kieminėjimas per Užgavėnes ar Jonines, kai lankymasis buvo susijęs su konkrečia švente. Paprotys dabar išnykęs, bet išlikęs atmintyje kaip kultūrinis paveldas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.