Kiemenėtis – tai kaimynas arba gyventojas to paties kiemo (dažniausiai senuosiuose miesteliuose ar kaimuose, kur būdinga bendra kiemo erdvė).
Pavyzdžiai:
1. Seni kiemenėčiai visada padėdavo vienas kitam remontuojant tvartą.
2. Kieme susirinkę kiemenėčiai šventė Jonines.
3. Jis – mūsų senas kiemenėtis, gyvena toje pat sodyboje nuo vaikystės.
Trumpai:
Žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie artimus kaimynus, susijusius bendru kiemu ar gyvenamąja teritorija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.