kielikas

Kielikas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kalbos mokėjimą, gebėjimą kalbėti (dažniausiai užsienio kalba).
Kilęs iš žodžių junginio „kalbos mokėjimas“ („kalbėti“ + „mokėti“).

Pavyzdžiai:
1. Turiu gerą anglų kieliką. → Gerai moku anglų kalbą.
2. Jam trūksta prancūzų kieliko. → Jis nemoka prancūzų kalbos.
3. Įsidarbinti padėjo puikus vokiečių kielikas. → Puikiai mokėjimas vokiečių kalbos padėjo gauti darbą.

Pastaba: Nors plačiai vartojamas šnekamojoje kalboje, oficialiuose dokumentuose ar formalioje kalboje geriau vartoti atitinkamus atstojamuosius žodžius (pvz., „kalbos mokėjimas“, „kalbos žinios“).

Įrašas
Paaiškinimas	Kielikas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kalbos mokėjimą, gebėjimą kalbėti (dažniausiai užsienio kalba). Kilęs iš žodžių junginio „kalbos mokėjimas“ („kalbėti“ + „mokėti“). Pavyzdžiai: 1. Turiu gerą anglų kieliką. → Gerai moku anglų kalbą. 2. Jam trūksta prancūzų kieliko. → Jis nemoka prancūzų kalbos. 3. Įsidarbinti padėjo puikus vokiečių kielikas. → Puikiai mokėjimas vokiečių kalbos padėjo gauti darbą. Pastaba: Nors plačiai vartojamas šnekamojoje kalboje, oficialiuose dokumentuose ar formalioje kalboje geriau vartoti atitinkamus atstojamuosius žodžius (pvz., „kalbos mokėjimas“, „kalbos žinios“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.