kibỹklai.
1. įvairios kokio įrankio, padargo dalys; netvarkingai sukrauti kokie daiktai; griozdai: Stakles įnešiau, o visų kibỹklų (t. y. pakojų, velenų, muštuvų, kylių) nerandu. Dabar čia visus kibyklùs ant tako sugriozdei! Pradėjo kristi ant jo įvairūs kibyklai: pagaliai, lentos, kuolai. Kas čia do kibỹklai suversta? Didžiulė daržinė su įvairiais savo kibyklais duodavo progos vaikams prasimanyti visokių žaidimų. Jis žaidė asloje su Sauliuku, iš degtukų statydamas visokius kibyklus.
2. pakopos, statant namą: Aš ant tokių kibỹklų bijočiau lipt, o meistras sau laisvai vaikštinėja. Jis, bestatydamas daržinę, nukrito nuo kibyklų ir išsilaužė koją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.