Kibykla – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, netvarkingą, dažniausiai nepatogią ar net apgriuvusią patalpą, namą ar kampelį. Vartojamas neigiamai apibūdinti erdvei, pavyzdžiui, kambariui, butui, namui ar darbo vietai.
Pagrindinės reikšmės:
- Apleista, netvarkinga, ankšta erdvė.
- Neretai asocijuojama su skurdu, senumu, nekomfortu.
- Gali būti vartojama ir metaforiškai (pvz., apie netvarkingą biurą).
Pavyzdžiai:
1. Studentai gyveno siauroje kibykloje su dviem lovomis ir vienu staleliu.
2. Verslas buvo vedamas iš mažos kibyklos už miesto.
3. Jis savo kambarį pavadino kibykla, nes ten niekada netvarkė.
Sinonimai: užkampis, lūšna, nenašta, ankštynė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.