kiboklis

Kiboklis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kibirkštį (mažą ugnies gabalėlį arba šviesos blyksnį). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie aktyvų, energingą, veržlų žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Tas vaikas – tikras kiboklis! Visur spėja ir viską sugalvoja.
2. Senelis, nors ir senas, liko kiboklis – niekada nepričiūna.
3. Per šventę iš kiboklių laužą sukūrėme.

Trumpai: Kiboklis = kibirkštis (įprastai apie žmogų su „ugniu“ charakteryje).

Įrašas
Paaiškinimas	Kiboklis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kibirkštį (mažą ugnies gabalėlį arba šviesos blyksnį). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie aktyvų, energingą, veržlų žmogų. Pavyzdžiai: 1. Tas vaikas – tikras kiboklis! Visur spėja ir viską sugalvoja. 2. Senelis, nors ir senas, liko kiboklis – niekada nepričiūna. 3. Per šventę iš kiboklių laužą sukūrėme. Trumpai: Kiboklis = kibirkštis (įprastai apie žmogų su „ugniu“ charakteryje).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.