Kiauravėjis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai lengvą, permatomą audinį (pvz., voilį, tinklėtą medžiagą), taip pat drabužį iš tokio audinio. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti kūrinį, mintį ar kalbą, kurioje trūksta turinio, glumina, yra „skylėtas“.
Pavyzdžiai:
1. Mergina vilkėjo baltą kiauravėjį – per jį matėsi pečiai.
2. Jo kalba buvo tuščias kiauravėjis, tik gražūs žodžiai be prasmės.
3. Ši poezija – grynas kiauravėjis, jausmų beveik nėra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.