kiaupis

Kiaupis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį, dažniausiai užpelkėjusį arba užžėlusį balą, pelkę, raistą arba negilią, užutekį sudarančią įlanką ežere arba upėje.

Pavyzdžiai:
1. Ežero pakrantėje gausu kiaupių, kuriuose peri paukščiai.
2. Miško gilumoje tyvorojo nedidelis kiaupis, apsuptas krūmokšnių.
3. Upės kiaupyje vandens lygis žymiai krenta per sausrą vasarą.

Trumpai: Maža pelkė, užutekis ar užžėlęs vandens telkinys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaupis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaupis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį, dažniausiai užpelkėjusį arba užžėlusį balą, pelkę, raistą arba negilią, užutekį sudarančią įlanką ežere arba upėje. Pavyzdžiai: 1. Ežero pakrantėje gausu kiaupių, kuriuose peri paukščiai. 2. Miško gilumoje tyvorojo nedidelis kiaupis, apsuptas krūmokšnių. 3. Upės kiaupyje vandens lygis žymiai krenta per sausrą vasarą. Trumpai: Maža pelkė, užutekis ar užžėlęs vandens telkinys.