kiaupė

Kiaupė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, dažniausiai medinę trobelę ar skurdų būstą. Jis dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant skurdumą, apleidimą ar prastą būklę.

Pavyzdžiai:
1. Už miško stovėjo apleista kiaupė, kurioje niekas negyveno.
2. Vietoj namo jis gyveno tik medinėje kiaupėje.
3. Po karą daugelis žmonių turėjo apsistoti kiaupėse.

Sinonimai: lūšna, trobelė, banda, lūšnelė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaupe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaupė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, dažniausiai medinę trobelę ar skurdų būstą. Jis dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant skurdumą, apleidimą ar prastą būklę. Pavyzdžiai: 1. Už miško stovėjo apleista kiaupė, kurioje niekas negyveno. 2. Vietoj namo jis gyveno tik medinėje kiaupėje. 3. Po karą daugelis žmonių turėjo apsistoti kiaupėse. Sinonimai: lūšna, trobelė, banda, lūšnelė.