kiaunis

Kiaunis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, drėgną, nemalonų orą (pvz., rudenį ar ankstyvą pavasarį), taip pat šaltą vėją. Dažnai vartojamas apibūdinti šiurpų, neviltį ar niūrią atmosferą.

Pavyzdžiai:
1. Užtėk langą, išėjo toks kiaunis! (apie šaltą vėją)
2. Lapkričio kiaunis gnaibė veidus. (apie šaltą ir drėgną orą)
3. Jo žodžiai prasidėjo šiltai, bet baigė kiauniu. (perkeltine prasme – niūria, šalta emocija)

Sinonimai: šaltis, šiurvas, drėgnas vėjas, niūrumas.

Pavardės: Kiaunis

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaunis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaunis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, drėgną, nemalonų orą (pvz., rudenį ar ankstyvą pavasarį), taip pat šaltą vėją. Dažnai vartojamas apibūdinti šiurpų, neviltį ar niūrią atmosferą. Pavyzdžiai: 1. Užtėk langą, išėjo toks kiaunis! (apie šaltą vėją) 2. Lapkričio kiaunis gnaibė veidus. (apie šaltą ir drėgną orą) 3. Jo žodžiai prasidėjo šiltai, bet baigė kiauniu. (perkeltine prasme – niūria, šalta emocija) Sinonimai: šaltis, šiurvas, drėgnas vėjas, niūrumas.