kiaulidė

Kiaulidė – tai šiaurietiškas liaudies meteorologinis terminas, reiškiantis šaltą, vėjuotą, lietingą orą (dažniausiai vasarą), kai debesys greitai bėga, o lietus gali briežti net ir saulėtą akimirką. Žodis kilęs nuo žodžio „kiaulė“ – tikslus kilmės ryšys neaiškus, bet siejamas su orų „neapgalvotumu“ ar staigiais pokyčiais.

Pavyzdžiai vartojime:
1. Šiandien tokia kiaulidė – saulė, staiga lietus, vėjas gūžia.
2. Vasarą dažnai būna kiaulidžių: vieną minutę kepina, kitą – išlieja.
3. Į lauką neisiu, nes užklupo kiaulidė – šalta ir šlapina.

Trumpai: tai nestabili, šlapia ir vėjuota vasaros oro būsena, dažnai su staigiais lietaus pragiedruliais.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaulidė – tai šiaurietiškas liaudies meteorologinis terminas, reiškiantis šaltą, vėjuotą, lietingą orą (dažniausiai vasarą), kai debesys greitai bėga, o lietus gali briežti net ir saulėtą akimirką. Žodis kilęs nuo žodžio „kiaulė“ – tikslus kilmės ryšys neaiškus, bet siejamas su orų „neapgalvotumu“ ar staigiais pokyčiais. Pavyzdžiai vartojime: 1. Šiandien tokia kiaulidė – saulė, staiga lietus, vėjas gūžia. 2. Vasarą dažnai būna kiaulidžių: vieną minutę kepina, kitą – išlieja. 3. Į lauką neisiu, nes užklupo kiaulidė – šalta ir šlapina. Trumpai: tai nestabili, šlapia ir vėjuota vasaros oro būsena, dažnai su staigiais lietaus pragiedruliais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.