kiauldobilis

Kiauldobilis – tai lietuvių liaudies žodis, reiškiantis kepeninę šienapjūtę – paskutinę, vėlyvąją šienapjūtę, kuri paprastai būdavo renkama rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėnesį. Pavadinimas kilęs nuo žodžių „kiaulas“ (ankstyvai geltonėjanti žolė) ir „dobti“ (pjauti, kirsti).

Pavyzdžiai:
1. Seneliai kiauldobilį pjovė tik rugsėjo pradžioje, kai žolė jau buvo išblukusi.
2. Kiauldobilis buvo menkas, nes vasarą trūko lietaus.
3. Po kiauldobilio pjūties pradėdavo rudeninį arimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiauldobilis – tai lietuvių liaudies žodis, reiškiantis kepeninę šienapjūtę – paskutinę, vėlyvąją šienapjūtę, kuri paprastai būdavo renkama rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėnesį. Pavadinimas kilęs nuo žodžių „kiaulas“ (ankstyvai geltonėjanti žolė) ir „dobti“ (pjauti, kirsti). Pavyzdžiai: 1. Seneliai kiauldobilį pjovė tik rugsėjo pradžioje, kai žolė jau buvo išblukusi. 2. Kiauldobilis buvo menkas, nes vasarą trūko lietaus. 3. Po kiauldobilio pjūties pradėdavo rudeninį arimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.