kiaulaligė

Kiaulaligė – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kiaulių laikymo, prieglaudos vieta, t. p. purviną, netvarkingą vietą (perkeltine prasme).

Pavyzdžiai:
1. Tėvas išvalė kiaulaligę, kad kiaulės žiemą šiltai būtų.
2. Kambarys atrodo kaip tikra kiaulaligė – viskas išmėtyta ir purvina.

Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaulalige' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaulaligė – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kiaulių laikymo, prieglaudos vieta, t. p. purviną, netvarkingą vietą (perkeltine prasme). Pavyzdžiai: 1. Tėvas išvalė kiaulaligę, kad kiaulės žiemą šiltai būtų. 2. Kambarys atrodo kaip tikra kiaulaligė – viskas išmėtyta ir purvina. Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.