kiaulakỹs, -ė̃. kiaũlakis, -ė.
1. tas, kieno akys panašios į kiaulės akis: Ot šitas baltaplaukis ir kiaulakis su lašuotu veidu – tai žirgų vagis.
2. begėdis: Ans yra kiaũlakis. Tokie kiaulakiaĩ žmonys netura nė jokio supratimo. Kad tokia kiaulakė mane plūstų – tai jau man per daug!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.