kėžnumas

Kėžnumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kepurėtumą, išdidumą, pasipūtimą (dažnai su neigiamu atspalviu).

Pavyzdžiai:
1. Kėžnumu jis žiūrėjo į aplinkinius, manydamas esąs protingesnis.
2. Tas kėžnumas tuoj jam išėjo į šoną – niekas jo nepalaikė.
3. Kalbėjo su tokiu kėžnumu, tarsi būtų svarbiausias žmogus.

Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė, arogancija.
Pastaba: Vartojamas retai, daugiau literatūroje ar senesnėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'keznumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kėžnumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kepurėtumą, išdidumą, pasipūtimą (dažnai su neigiamu atspalviu). Pavyzdžiai: 1. Kėžnumu jis žiūrėjo į aplinkinius, manydamas esąs protingesnis. 2. Tas kėžnumas tuoj jam išėjo į šoną – niekas jo nepalaikė. 3. Kalbėjo su tokiu kėžnumu, tarsi būtų svarbiausias žmogus. Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė, arogancija. Pastaba: Vartojamas retai, daugiau literatūroje ar senesnėje kalboje.