Kėžininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, dirbantį kėžės (nuominės) žemę (dažniausiai būdavo baudžiauninkų, atleistų iš dvaro, bet neturėjusių savo žemės, atstovai).
Pagrindinės reikšmės:
1. Žemės nuomininkas (nuomojosi žemę už pinigus ar dalį derliaus).
2. Socialiai priklausomas valstietis, neturintis nuosavo žemės sklypo.
Pavyzdžiai:
- XIX a. Lietuvoje kėžininkai dažnai dirbo dvarų žemę, mokėdami nuomą grūdais.
- Kėžininkas, skirtingai nuo savininko ūkininko, neturėjo teisės į žemę paveldėti.
Trumpai: Kėžininkas – žemės nuomininkas-valstietis istoriniame Lietuvos kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.