Kevėškepuris – tai žodis, reiškiantis kvailą, neprotingą, ištižusį žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš žodžių „kevėti“ (kvailai kalbėti, plepėti) ir „kepurė“ (galvos apdangalas).
Pavyzdžiai:
1. Nesiklausyk jo, jis – tikras kevėškepuris, kalba niekus.
2. Kaip gali taip elgtis? Visiškai kevėškepuriu pasidarė!
Trumpai: tai kvailys, tuščiai plepantis žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.