Kevekštys – tai nedidelis, dažniausiai nuskurdęs ar apleistas namas, trobelė, lūšna. Vartojama kaip menkinamasis žodis.
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovėjo senas kevekštys, kurį vėjas galėjo išnešti.
2. Gyveno vienišiame kevekštyje, toli nuo kaimynų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.