Kesčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų laukimą arba buvimą vienoje vietoje be reikšmingo veiksmo.
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną kesčiojau pas gydytoją, bet nepakvietė.
2. Kesčiojome prie kasos bent valandą.
3. Jis ten kesčioja ofise, nors darbo praktiškai nėra.
Sinonimai: kūvėjimas, prasėdėjimas, laukimas.
Kilmuo: iš veiksmažodžio kesčioti (neoficialus, dažnas šnekamojoje kalboje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.