keryčiotis

Keryčiotis – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis garsiai ir aukštai šauktis, rėkti, šūkti (dažnai iš pykčio, skausmo ar susijaudinimo).

Pavyzdžiai:
1. Keryčioja kaimynas, kai vaikai trypia jo pievą.
2. Vaikas keryčiojo iš baimės, pamatęs šunį.
3. Senis keryčiojo į laukus, kviesdamas pietų.

Sinonimai: rėkti, šauktis, šūkti, plyšti.
Pastaba: Vartojamas daugiausia tarmėse arba ekspresyviame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'keryciotis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Keryčiotis – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis garsiai ir aukštai šauktis, rėkti, šūkti (dažnai iš pykčio, skausmo ar susijaudinimo). Pavyzdžiai: 1. Keryčioja kaimynas, kai vaikai trypia jo pievą. 2. Vaikas keryčiojo iš baimės, pamatęs šunį. 3. Senis keryčiojo į laukus, kviesdamas pietų. Sinonimai: rėkti, šauktis, šūkti, plyšti. Pastaba: Vartojamas daugiausia tarmėse arba ekspresyviame kontekste.