Kerinis – tai nepriklausomas, paprastai nedidelis kaimo namas su ūkio pastatais ir žeme, būdingas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Istoriškai keriniais buvo vadinami vienkiemiai, atskirti nuo kaimo bendruomenės.
Pagrindinės savybės:
- Atskiras ūkis su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais.
- Turi savo žemės sklypą (dirbamą žemę, ganyklas).
- Dažnai išsidėstęs atokiau nuo kitų sodybų.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis – XIX a. pabaigoje keriniais buvo vadinami vienkiemiai, kuriuose gyveno savarankiški ūkininkai.
2. Šiuolaikinis – Kerinis gali reikšti atokią sodybą miške ar laukuose, kur šeima gyvena nuošaliai.
3. Paveldas – Daugelyje Lietuvos regionų išlikę kerinių kompleksai, saugomi kaip kultūros paveldo objektai.
Trumpai: Kerinis – tai tradicinis Baltijos šalių vienkiemis, savarankiška ūkinė sodyba atskirame žemės sklype.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.